Šiuo metu įprasta daryti kiek įmanoma daugiau ir kuo greičiau. Toks skubėjimas dažnai ne tik atitraukia dėmesį nuo kokybiškos veiklos ir mėgavimosi ja, tačiau gali sukelti ir sveikatos sutrikimų. M. Friedman rašė: „Jei dažnai erzinatės dėl tokių gyvenimo aspektų, kaip autobuso vėlavimas, ilga eilė parduotuvėje bei, kad pašnekovas ilgiau užtruko pasakyti savo mintį, tikėtina, kad turite „skubėjimo ligą“.“
“Yra gerai skubėti, tačiau daug smagiau neskubėti” S. Harrington
Šiek tiek istorijos… Kaip keitėsi mūsų užimtumas?
Prieš pramonės perversmą
Prieš prasidedant pramonės perversmui darbas vyko kiek kitaip, nors tam tikri aspektai priminė mūsų paskutiniu metu pažintą pandemijos laikotarpį. Pavyzdžiui, darbo vieta buvo namuose, visa šeima būdavo įtraukta į buities ir prekybos darbus, darbas ir namai vienoje vietoje, kad palaikytų gyvenimo kokybę, žmonės specializuodavosi rankų įgūdžiuose, vyravo lėtesnis gyvenimo tempas, reguliuojamas pagal dienos šviesą ir sezonus, laikas buvo skirstomas dienomis, o darbas laikomas prasminga ir užpildančia kasdiene veikla.
Prasidėjus pramonės perversmui
Staiga, darbo vieta buvo atskirta nuo namų, vyrai ėjo į darbus, o moterys liko namuose, ilgos darbo valandos, trumpos, o kartais ir užmirštos atostogos, lėtas gyvenimo tempas tik laisvu po darbo metu, laikas skirstomas valandomis, darbas laikomas prasminga ir visa užpildančia kasdiene veikla.
Po pramonės perversmo
Na, o pramonės perversmui pasibaigus ribos tarp namų ir darbo vietos tapo neaiškios, vyrai ir moterys eina į darbą, tačiau moterims dar tenka atsakomybė už namų ruošos darbus, nuolatinis spaudimas darbe – kasdienybė, žmonės dirba, kad pasiektų vis aukštesnį gyvenimo lygį, greitas gyvenimo tempas visose gyvenimo srityse – dirbant ir ilsintis, laikas skirstomas minutėmis, trokštamas prasmingas darbas, kuris iš esmės užpildytų kasdienę veiklą.
Darbas gyvenimo centre
Žmonija buvo sukurta dalytis Dievo tikslais kūryboje per darbą. Dabar, darbas tapęs gyvenimo centru, nors buvo sukurtas prieš nuopuolį, šiandien kartais tampa stabu. Kaip biblijoje (Ekl.12, 13-14) yra rašoma „Visa tai išklausius, paskutinis žodis būtų toks: bijok Dievo ir laikykis jo įsakymų, nes tai saisto visą žmoniją. Juk Dievas kiekvieną pašauks atsakyti už darbą, net slaptą – ir gerą, ir blogą.”
1700 m. moderniosios Amerikos išradėjas B. Franklinas parašė ne vieną filosofinį išsireiškimą apie sunkų darbą, kurie lig šiol yra gerai žinomi: „Dievas padeda tiems, kurie padeda sau”, „Neatidėliokite rytdienai to, ka galima padaryti šiandien” ir kt.
„Bijok dievo ir vykdyk jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui.”
Mokytojo 12,13, biblija
Labai svarbu atsiminti, kad Dievas sukūrė darbą ir poilsį, Išėjimo knygos 20 skyriuje rašoma: „<…> Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse <…>“.
Taigi, ar mes ilsimės, kad galėtume dirbti, ar dirbam, kad vėliau ilsėtumėmės?
4 patarimai produktyviam užimtumui
Pastaraisiais metais vis dažniau darbas ir visos kitos veiklos vadinamos užimtumu, kai rankos, kojos, galva yra pilnai užpildyti veikla. Užimtumas – tai daugialypė kategorija, pasireiškianti pilnu, ar daliniu funkcionavimu, turinti charakterį, struktūrą, formas, tipus ir pan. Pats užimtumas nėra blogas dalykas, kadangi mes visi mėgstame būti veikloje. Problema atsiranda tada, kai užimtumas tampa per didelis. Yra 4 patarimai, kurių verta laikytis, tam, kad užimtumas neštų naudą, o ne žalotų mūsų gyvenimus:
Efektyviai naudok savo laiką.
Planuok savo laiką įtraukdamas laiko poilsiui, skirtingoms užduotims ir susitikimams. Žmonės visada turi būti svarbiau nei tvarkaraščiai, tarnas, bet ne šeimininkas (Kas yra tavo Dievas?), amžinybė – tai ne laikas (ji nelaukia).
“Viskas, kas džiugina – tai tik akimirka; viskas, kas liūdina – akimirkai ir nėra svarbiau nieko, išskyrus tai, kas amžina. “ (užrašas ant Milano katedros durų)
Išskirstyk prioritetus.
Sėkmė ateiną per ištikimybę, bet ne per tai, kiek daug mes galime padaryti. Ištikimi turime būti tose srityse, į kurias Dievas mus pašaukė.
”Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos.” Ef5, 15-16
Būk nuolat dėkingas/a Dievui.
Mokindamasis dėkoti, išmoksi ir džiaugtis, tai padės pamatyti ir tavo darbo prasmę.
“Kaip ilgaamžis yra medis, taip ilgaamžė bus manoji tauta. Mano išrinktieji ilgai naudosis savųjų rankų darbo vaisiais.” Iz 65, 22
Atpažink savo širdies troškimus, kurie verčia tave daryti daugiau nei Dievas tikisi iš tavęs.
Mes jaučiamės užimti tada, kai bandome daryti daugiau nei galime, Dievas nesitiki iš mūsų, kad padarysime daugiau nei įmanoma, dienoje juk neatsiras 26 valandų vietoje 24, mūsų užimtumo šerdyje egzistuoja mūsų pačių širdis. Dirbame sunkiai dėl savo širdžių troškimų.
“Visi žmogaus keliai gali būti jo akyse tyri, o VIEŠPATS pasveria širdį.” Pat.16,2
Tegul tavo tikslas nebūna užpildyti dieną
Ir pabaigai: KĄ, KAIP ir KODĖL tu darai yra daug svarbiau nei kiek daug sugebėsi padaryti, todėl kai dirbi, dirbk gerai, tegul tavo tikslas nebūna užpildyti savo dieną.
Atrask laiko sustoti, įkvėpti, susitikti su Dievu maldoje ar pabūti su artimaisiais.
“Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa kita bus jums pridėta.” Mt6, 33
Pagal knygą „The busy Christian’s guide to busyness”, T. Chester
Daugiau apie užimtumą, perdegimą ir emocinę sveikatą, kalbėjome ir Lyderiams LT tinklalaidėje, klausyk jos tau patogiausiose platformose – Spotify, Youtube ar kt.
Straipsnį paruošė Giedrė Sasnauskienė