Kad ir su kuo kalbėčiausi – su savo vaikais, su savo personalo nariais ar aukštas pareigas einančiais asmeninis – labai svarbus išlieka vienas gebėjimas – pažvelgti į situaciją iš kito asmens perspektyvos, kito akimis, pro kitokią prizmę (t.y. socialinis sąmoningumas). Tai gebėjimas žengti žingsnį iš mums pažįstamos patirties ir pamėginti apsvarstyti reikalą kito požiūriu.
Įgūdis žvelgti iš kito perspektyvos yra išmokstamas ir gali būti tobulinamas
David Livermore
Tai nesąmoningai darome nuolatos. Kokia dovana jį/ją nudžiugintų? Kaip mano kolega/-ė interpretuos tokią mano elektroninę žinutę? Ką toji grupė apie mane mano? Esmė tame, kad mes ne taip labai stengiamės žvelgti į reikalus iš kito perspektyvos, jei žmonės, su kurias bendraujame, laikosi visiškai kitokio požiūrio ir nepriklauso artimiems, vadinamajam „savų ratui”.
Tyrimų duomenimis, įgūdis žvelgti iš kito perspektyvos yra išmokstamas ir gali būti tobulinamas. Ir tai tikrai puiku! Nes tai vienas reikalingiausių įgūdžių lyderiui, siekiant įveikti nesąmoningą šališkumą, atsižvelgiant į kultūrinį ir socialinį kontekstą. Neišmanydamas, kaip kiti mąsto ir jaučiasi, tu neįstengsi žmonių nei motyvuoti, nei veiksmingai su jais derėtis. Sukaupti duomenys byloja, kad gebėjimas pažvelgti iš kito perspektyvos atlieka esminį vaidmenį margaspalviame kontekste.
Dauguma iš mūsų natūraliai gebame pažvelgti kito akimis, kai kalba eina apie mūsų artimuosius ar bičiulius, žodžiu, „savus”, kurie labai panašūs į mus. Tačiau mes nelabai stengiamės žvelgti kito akimis, kai kalba pakrypsta apie „svetimus”, tuos, kurie nepriklauso „mūsų ratui”.
Kuo didesnis kultūrinis/socialinis skirtumas, tuo svarbiau ugdytis ir praktikuoti socialinį sąmoningumą
David Livermore
Senas kaip pasaulis psichologinis pavyzdys – manymas, kad kažkieno neigiamas elgesys būtinai kyla iš to žmogaus charakterio ydos, kai tuo tarpu tokį pat savo elgesį lengvai pateisiname, kaltę suversdami išorinėms aplinkybėms.
Konkretus pavyzdys: jei kažkieno telefonas suskamba kino teatre, man į galvą iškart topteli mintis, kad tas žmogus labai nemandagus, nedėmesingas kitiems arba geriausiu atveju užuomarša. O štai jeigu suskamba mano telefonas, tai automatiškai viliuosi aplinkinių supratimo. Žmonės juk turi suprasti, kad laukiu svarbaus skambučio pačiame krizės įkarštyje. Toks nėra mano įprastinis elgesys!
Labai tikėtina, kad šališkas būsiu ir labiau pateisinti sieksiu tokius pat, kaip aš. Kuo didesnis kultūrinis/socialinis skirtumas, tuo svarbiau ugdytis ir praktikuoti šį perspektyvos įgūdį.
Gebėjimas pažvelgti iš kito perspektyvos nereiškia, kad atsisakai savo perspektyvos, savo požiūrio ar kad tavo įsitikinimai kliba
David Livermore
Kaip ugdyti socialinį sąmoningumą?
Apmąstykite savo gebėjimo pažvelgti kito akimis įgūdžius pagal žemiau pateiktus punktus:
- Kai pažįstamas paklausia, kur gyveni, ar lygiai taip pat atsakai žmogui, gyvenančiam kitoje pasaulio pusėje, kaip ir žmogui, gyvenančiam tavo rajone? (Pvz., „Vilniuje, Fabijoniškėse” ir „Lietuvoje, šalyje prie Baltijos jūros, kurios kaimynė Lenkija.”)
- Pagalvok apie kokį nors sunkumą darbe, sudėtingą užduotį ar panašiai. Pamėgink apibūdinti 3–5 kolegų, taip pat susijusių su užduotimi, požiūrį į tą reikalą.
- Apibūdink kokį nors tau nepaprastai rūpintį klausimą. Kiek raiškiai ir aiškiai galėtum apibūdinti priešingos nuomonės tuo klausimu besilaikančių argumentus?
- Atkreipk dėmesį, kaip dažnai sakai: „Kaip žinote…” arba „Atsižvelgiant į tavo patirtį ir išmanymą šioje srityje…”
Gebėjimas pažvelgti iš kito perspektyvos nereiškia, kad atsisakai savo perspektyvos, savo požiūrio ar kad tavo įsitikinimai kliba. Tiesą sakant, gebėjimas pažvelgti iš kito perspektyvos kaip tik tuo ir skiriasi nuo empatijos. Su empatija kai kuriose situacijose gali būti perlenkiama lazda.
Pavyzdžiui, specialiųjų pajėgų karys, kuris turi per daug empatijos priešui, arba pardavėjas, kuris per daug įsijaučia į pirkėjo nusiskundimus ir dejavimus, gali nebeįvykdyti jam pavestos užduoties. Tačiau svarbu suprasti, kad neperkandus kitos pusės nuomonės, sėkmė irgi nelydės.
Pokalbis ir dialogas – geriausi būdai kito žmogaus pažiūroms išsiaiškinti
David Livermore
Šis įgūdis paveikiausiai tobulinamas santykiuose. Daugelis žmonių keičiasi ar bent jau iš naujo perkrato dogmatiškas savo pažiūras religijos ar politikos klausimais, kai kas nors iš jų artimųjų ar bičiulių laikosi priešingos nuomonės. Pokalbis ir dialogas – geriausi būdai kito žmogaus pažiūroms išsiaiškinti.
Žemiau pateikiame keletą kitų būdų šiam įgūdžiui gludinti:
- Klausimą įvertinkite iš kuo įvairesnių pusių, pasitelkę daug ir skirtingų socialinės žiniasklaidos kanalų, kuo įvairesnių šaltinių. Turbūt paaiškės, kad tie patys įvykiai gali būti traktuojami visiškai kitaip, nelygu kaip į juos pažiūrėsi.
- Atidžiai apgalvokite, kaip priešingos nuomonės besilaikantis žmogus pasitiks naują iniciatyvą. Pvz., naujovių privengiančiam žmogui nauja iniciatyva gali pasirodyti ne tokia sveikintina.
- Per svarbius susirinkimus pasitelkite Jeffo Bezoso „Tuščios kėdės” strategiją. Tegul tuščias krėslas simbolizuoja svarbų asmenį, kuris dėl kokių nors priežasčių negalėjo atvykti į susirinkimą, kad kiti dalyviai nepamirštų pagalvoti ir apie jo nuomonę.
- Aptarinėdami su kitais sunkius klausimus, pasitikrinkite, ar įstengiate aiškiai suformuluoti kito žmogaus požiūrį.
- Ginčykitės taip, lyg būtumėte teisūs, o klausykitės taip, lyg būtumėte suklydę. Siekite suprasti. Tai lyg kultūrinio sąmoningumo kompetencijų ugdymo mantra!
Straipsnio autorius David Livermore – kultūrinio sąmoningumo kompetencijų (angl. cultural intelligence) žinovas, išgarsėjęs visame pasaulyje
Daugiau apie asmeninį tobulėjimą skaitykite: Asmeninis tobulėjimas: įdėjų ant popieriaus užrašymo svarba