fbpx

Prasmė beprasmėje aplinkoje

Turbūt ne vienas yra susimąstęs apie prasmę gyvenime, kai atrodo, kad viskas apsivertė aukštyn kojom ir susiklostė visiškai netikėta linkme. ,,Lyderiams LT” vadovas Dovaldas Kušlikis savo mintimis šia tema dalinasi tinklaidėje, o mes dalinamės šia informacija straipsnio formatu.

Pradėję kurti Lyderiams LT tinklalaides, palietėme nemažai skirtingų temų. Kai kurios jų buvo nukreiptos į organizacijas ar komandas, tačiau didžioji dalis mūsų nagrinėtų klausimų buvo apie tai, kas liečia mus asmeniškai. Ar tai būtų įpročiai, emocinis perdegimas ar bet koks kitas klausimas. Bet tai lietė mus kaip asmeninis asmeniškai. 

Šį kartą pačią temą diktuoja kontekstas, kuris dabar yra mūsų šalyje ir aplink mus, tai kariniai veiksmai Ukrainoje. Ir turbūt daugelis vasario pabaigoje susidūrėme su šoku, kai viskas prasidėjo. Po to kiekvienas iš mūsų pradėjome po truputį reaguoti skirtingai – vieni stebėti viską, o  kiti pradėjo atsiriboti nuo visko. 

Sunkūs laikai iškelia iš mūsų vidaus pačius blogiausius ir pačius gražiausius dalykus

Pastorius Saulius karosas

Bet kokiu atveju pastebiu, jog nemaža dalis susidūrė su prasmės klausimu. Atrodo, kažką kūrei savo gyvenime ir staiga supranti, jog ne tik viską gali prarasti, tačiau dar gali susidurti ir su visiška neteisybe, asmeniniu bejėgiškumu. Tad ši tema bus simbolinė, pakankamai gili. Nežinau, ar pavyks rasti visus atsakymus, bet noriu apie tai pasikalbėti ir ji skamba – ,,Prasmė beprasmėje aplinkoje“.

Kadangi šioje tinklalaidėje mes nuolatos nagrinėjame lyderystę, galiu drąsiai pasakyti, jog tikrai lyderystei augti reikia sudėtingų sąlygų. Sunkumai mus priverčia elgtis taip, kaip mes iš tiesų jaučiamės turį elgtis. Patiko pastoriaus Sauliaus pasakyta mintis: ,,Sunkūs laikai iškelia iš mūsų vidaus pačius blogiausius ir pačius gražiausius dalykus.“

Kodėl mums reikalingi sunkumai?

Sunkumai mums parodo vietas, kuriuose esame silpni: ar tai būtų emocijos, ar fizinės savybės. Visgi yra kitas aspektas – prasmė, ką nors daryti. Tai, ką matome Ukrainoje, paliečia giliausius mūsų proto ir emocijų sluoksnius. Griaunami miestai,  žūva ar žudomi nekalti žmonės, tame tarpe ir vaikai. Milijonai žmonių turi palikti savo namus ir bėgti. Kas baisiausia, jog net ir pabėgėliais bandoma naudotis, juos įtraukiant į vergystes, žmonių prekybos schemas ar pačiose šalyse – Lietuvoje ar kitose priimančiose pasinaudoti šių žmonių sudėtingą situaciją ir panaudoti juos, kaip pigią darbo jėgą.

Sunkumai mums parodo vietas, kuriuose esame silpni: ar tai būtų emocijos, ar fizinės savybės

Dovaldas Kušlikis

Mūsų žmogiška, blogoji prigimtis ir ši pusė šiuo metu kaip niekada yra matoma stipriai mūsų kartai.

Kaip išlaikyti prasmę beprasmėje aplinkoje?

Taigi, pirmiausia noriu pradėti nuo pačios prasmės suvokimo. Žinoma, vieno atsakymo, kas yra žmogaus prasmė –  nėra. Šis klausimas turbūt yra vienas pagrindinių, kuris jau nuo seno verčia visus filosofus mąstyti, kas yra tikroji gyvenimo prasmė. Visgi jeigu supaprastinant patį suvokimą, gyvenimo prasmė – tai priežastis gyventi. Visi mes turime kažkokią priežastį, kodėl gyvename. Tai šitos priežasties suvokimas iš principo ir yra gyvenimo prasmė, ir ji gali būti žiūrima visuomenės, tautos ar net žmonijos lygmeniu. Tačiau gali būti nagrinėjama ir kiekvieno iš mūsų lygyje.

Gyvenimo prasmė – tai priežastis gyventi.

Dovaldas Kušlikis

Jeigu žiūrėtume žmonijos lygmenį, tai prasmės supratimas kito priklausomai nuo laikotarpio. Žvelgiant į šiuos ir senesnius laikus, tai gyvenimo prasmė buvo suvokiama per harmonijos suradimą su aukštesne jėga ir ši jėga skiriasi priklausomai nuo religijos ar kultūros. Kai kur tai buvo suprantama kaip gamta, visata. Daugelio žmonių sąmonei, ypatingai vakarų krikščioniškoje kultūroje, tai buvo harmonija su Dievu, artimo santykio su juo kūrimas ir atliepimas į pašaukimą.

Šiuolaikinėje kultūroje vis labiau pasireiškia individualistinis požiūris, jog kiekvienas iš mūsų esame unikalūs ir nėra bendros prasmės, tačiau tik individuali ir individo asmeninė laimė buvo iškelta kaip žmogaus prasmės matas. Su tuo turbūt dabar labai stipriai susiduriame ir mes – visi, nes atotrūkis vienas nuo kito yra labai didelis, nepriklausomybė viena nuo kitos yra kaip siekiamybė, o buvimas priklausomu yra toks tarsi silpnybės ženklas. Visgi man norisi prasmę apibrėžti ne per laimės, tačiau per pašaukimo ir realizavimo prizmę.

Mes kiekvienas esame pašaukti ir turime unikalias, tik mums skirtas dovanas. Taigi, supratimas, kokie mes esame ir kryptingų veiksmų laikymasis, jog šį pašaukimą įgyvendintume – man tai yra tikroji prasmė.  Žinoma, kaip krikščionis tikiu, jog pašaukimas man yra skirtas Dievo, todėl supratimas ir žinojimas taip pat ateina iš Dievo. Kuo labiau prie Jo artinuosi, tuo viskas tampa aiškiau ir labiau suprantama. 

Nagrinėjant giliau, jeigu prasmė yra priežastis, dėl ko aš gyvenu, ar ši priežastis gali keistis nuo aplinkybių? Manau, kad taip ir geriausiai šį suvokimą pagrindžia Maslow poreikių hierarchijos schema, kurioje pagal svarbą sureitinguoti mūsų poreikiai. Jeigu niekada neteko apie tai girdėti, būtinai pasidomėkite plačiau – Maslow poreikių hierarchija arba poreikių piramidė.

Jeigu trumpai, tai patys pagrindiniai ir pirmieji yra mūsų fiziologiniai poreikiai: mums reikia pavalgyti, kvėpuoti, išsimiegoti, vandens ir visi kiti, kurie mums kaip žmogui yra būtini, kad apskritai egzistuotume ir gyventume. Po to – saugumo poreikis. Mes norim jaustis saugiai ir į tai įeina be galo daug komponentų, tai yra ir tas fizinis saugumas. Mes visi natūraliai stengiamės apsaugoti savo kūną ir gyvybę, tai gali būti emocinis, finansinis saugumas. Žodžiu, viskas kas liečia mūsų saugumą yra antrasis poreikis. Na ir toliau yra socialiniai, savivertės ir savirealizacijos poreikiai.

Kaip viskas atrodo praktiškai?

Tu niekada nesieksi asmeninio tobulėjimo arba tvaraus santykio, pavyzdžiui, su kitais žmonėm tol, kol esi neišsimiegojęs ar nepavalgęs, o po to ir nesaugioje aplinkoje bei atvirkščiai. Kai mūsų baziniai poreikiai yra nuolatos patenkinami, atsiranda gilesni klausimai sau. Mes tada pradedam ieškoti atsakymų į egzistencinius klausimus ir tą turbūt galim labai aktyviai matyti vakarų kultūroje. Man patiko vieno vadybos praktiko  I.Adizes išsakytas palyginimas, jog Afrikoje nėra daug psichologų, o, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose  nepaisant to, jog kiekviena šeima turi keletą automobilių ir nekilnojamo turto objektų, sunku rasti žmogų, kuris nesilankytų pas psichologą. 

Mūsų poreikių patenkinimas irgi sukuria tam tikrą priežastį, kaip mes elgiamės.

Dovaldas kušlikis

Taigi, vienus veiksmus mes žengsime, kai sąlygos yra pozityvios – mums palankios ir visai kitus, kai aplinka yra sudėtinga. Mūsų poreikių patenkinimas irgi sukuria tam tikrą priežastį, kaip mes elgiamės.

Grįžtant prie prasmės klausimo, čia tikrai galiu pasidalinti savo kolegės Inetos patarimu. Oganizuojant renginius, ji tai vadina 4P taisykle, kuri skamba ,,prastas pasiruošimas=prastam pasirodymui“. Taigi, jeigu norime būti prasmingi kritiniame periode, tam reikia pasiruošti ir keletas tokių praktinių aspektų, kurie gali tau padėti:

  1. Visų pirmiausia atsakyk sau, koks tavo pašaukimas. Tol, kol pas mus nėra karo, gyvenome tikrai geru laiku. Tu turi skirti laiko esminiam atsakymui į klausimą – kam tu esi pašauktas? Daugeliui žmonių atsakymas į šį klausimą ateina stebint savo gyvenimą ir matant, kada man sekasi, o kada – ne. Didelė tikimybė, jog tavo pašaukimas susijęs ir su tavo talentais. Tad, jeigu kažkas tau sekasi natūraliai gerai, didelė tikimybė, jog tai yra kryptis, kur galima ieškoti savo pašaukimo. Jeigu tu esi netikintis, pašaukimo paieškos yra gerokai sudėtingesnės, nes pirmiausia tau gali būti sunku suprasti, iš kur tas pašaukimas atkeliavo. Tikintiesiems gerokai lengviau, nes mes esame pašaukti mūsų Dievo ir pašaukimo mes patys nekuriame, tik jį atrandame. Bet kokiu atveju atrasti savo pašaukimą geriausia tada, kai turime tam geriausias sąlygas, o tai yra dabar. Nėra geresnio laiko negu dabar.
  2. Tinkamam pasiruošimui būtina tobulėti. Jeigu atradai savo stipriąsias savybes ir talentus, turi suprasti,  jog raumuo treniruojamas auga, o apleistas – apauga riebalais ir nyksta. Tad tavo talentai yra tau suteiktos dovanos, tačiau jos taip pat turi būti auginamos. Priklausomai nuo to, kiek sistemiškas esi, gali sudaryti savo augimo planą, pasirinkti tobulėjimo elementus. Jeigu natūraliai tau per sudėtingą gyventi tokioje sistemoje, tiesiog stenkis, kiek įmanoma, būti tarp tokių žmonių, tokiose situacijose, kur tavo talentai gali būti panaudoti. Pavyzdžiui, viena iš mano dovanų, kurią atradau, tai vadovavimas. Kad ir kaip tai maloniai beskambėtų, nėra nieko blogiau kaip blogas vadovas savo komandoje, todėl nuolatos stengiuosi atrasti savo silpnas vietas vadovavime ir jas tobulinti. Tai vyksta nuolatos: skaitant knygas, dalyvaujant mokymuose, bendraujant su žmonėmis, kurie yra žymiai geresni už mane vadovai. Bandau suprasti, ką jie daro kitaip, kad jiems sekasi ir ką aš turėčiau keisti. Lygiai taip pat tai tobulinu bendraudamas su savo mentoriumi. Tai yra mano dovana, tačiau tai nereiškia, jog ji yra tobula, ją reikia tobulinti. Beje, mano komanda tikrai su šiuo aspektu sutiktų. Jie visada labai pritaria tobulėjimui.
  3. Būk tarp tokių pačių žmonių, kaip ir tu. Yra toks pasakymas, jog pasakyk, kas tavo penki geriausi draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks esi. Mūsų artimiausia aplinka daro didelę įtaką. Jeigu tavo artimiausi draugai šiandien planuoja, kaip išvykti iš Lietuvos, pabėgti, apsisaugoti save – didelė tikimybė, jog tau bus sunku susitelkti į tai, kaip čia likti ir padėti savo šaliai bei atvirkščiai. Jeigu visa tavo aplinka drąsiai įsitraukia į savanorystę, šiandien stengiasi padėti Ukrainiečiams, kurie atkeliauja į mūsų šalį, aukoja, savanoriauja, galbūt dar kitaip padeda, tau tikrai bus sunku mąstyti apie pabėgimą. Tad jeigu nori, kad tavo pašaukimas ir dovanos augtų, turi save apsupti žmonėmis, kurie yra panašioje kelionėje. O ką daryti su draugais, kurie eina kitu keliu? Visada labai sunku atsakyti į šį klausimą, bet yra vienas paprastas atsakymas – palinkėti jiems sėkmės, sumažinti susitikimų skaičių su jais. Tai nereiškia, kad tu turi visiškai išsižadėti savo draugų, su kuriais praleidi ilgesnį laiką. Tačiau padaryk taip, kad tie draugai, kurie keliauja į kitą pusę ir nepakeliui su tavimi, nebūtų tie patys pagrindiniai kontaktai, su kuriais tu susitinki reguliariai ir leidi daugiausiai savo laiko. O daugiausiai savo laiko leisk būtent su tais asmenimis, kurie keliauja panašia kryptim, kaip ir tu.

Vieną dieną, mes susidursime su aplinka, kuri bus visiškai beprasmė. Kaip šiandien mūsų broliai ir sesės Ukrainoje, kovoja su visiškai niekam nereikalingu kariniu konfliktu: griaunami miestai, žudomi žmonės. Sunku net suvokti, kiek žiaurumo žmogaus sieloje gali būti. 

Kaip reaguoti į situaciją, kai viskas atrodo beprasmiškai?

Kiekvienas iš mūsų į tokią situaciją reaguojame skirtingai, tačiau nepaisant baimės didžiausias džiaugsmas yra realizuoti savo pašaukimą. Tai ir yra didžiausia prasmė. Nugyventi tokį gyvenimą, per kurį tu pasiekei tau numatytą tikslą. Dievas mums minėjo, jog daug prasmės neatrasi kraudamasis turtus žemėje. Mes turim suprasti, kad galiausiai viskas, kas materialu, vis tiek sunyks. Jis jokiu būdu mums nedraudžia gyventi namuose, kuriuos pasistatėme, važinėti automobiliu, apsirengti drabužiais – jokiu būdu, mūsų Dievas visa tai supranta, žino, jog mums to reikia tam tikram etape ir palaiko. Tačiau nereikia prisirišti prie visų šių dalykų, nes jie yra laikini. Taip pat Dievas davė nurodymą, jog yra dalykai, kurie amžini – jie nenyksta ir tokio turto kaupimas teikia pačią didžiausią prasmę. Taigi, kaip išlaikyti prasmę beprasmėje aplinkoje? 

Didžiausias džiaugsmas yra realizuoti savo pašaukimą

Dovaldas kušlikis

Aš esu įsitikinęs, jog yra tik vienas būdas –  sutelkti savo dėmesį ne į aplinką, o į kažką aukštesnio. Mano atveju, tai yra Dievas. Tokioje situacijoje aplinka man neturi įtakos, nes aplinka kinta – jinai vieną kartą būna lengvesnė, kitą kartą sudėtingesnė. Tačiau Dievas yra toks pat vakar, toks pat šiandien ir tikrai toks pat bus ir rytoj.

Šią temą paliečiau, nes jaučiu, kad daugelis mūsų šiandien esame paskendę informacijoje, todėl norėjau šiek tiek pakelti akis aukščiau bei susitelkti į šviesią ateitį!

Straipnsį pagal Lyderiams LT tinklalaidę parengė Laura Borisevičiūtė

Tinklalaidę rasi Spotify bei daugelyje kitų tinklalaidžių platformų!

Palikite komentarą