Per dvidešimt penkerius veiklos metus Kreigas Grošelis (C. Groeschel) kaip „Life Church“ pastorius įveikė ne vieną sunkų laikotarpį. O šiame straipsnyje savo įžvalgimis apie skausmą, neužtikrintumą ir chaosą dalinasi ir su tavimi.
Kaip didinti pajėgumus, kai aplink chaosas?
Noriu perduoti jums gerą žinią. O ji tokia: kai kitą kartą susidursime su globalia pandemija, kai visas pasaulis užsidarys, kai vyks neregėtas politinis susiskaldymas, rasiniai ir socialiniai neramumai… gerai tai, kad jau turėsite patirties… ir būsite pasirengę ištverti tai, kas atrodo beveik neištveriama.
Tai su kuo susiduria kiekvienas augantis lyderis – puch (PUC)
Metams bėgant kaip vadovas stengiausi rasti žodį, apibūdinantį tai, ką tenka pakelti kiekvienam augančiam lyderiui. Neišspręsti klausimai, neišnarpliotos problemos, neapsakomas svoris, užgulęs tavo pečius?
Šiandien kalbėsiu apie lyderio gebėjimo atremti puch (PUC) stiprinimą. Kas tas puch? Smagu, kad klausiate. Tas mano sugalvotas žodelis man patinka dėl daugelio priežasčių. Pirma, skamba nelabai maloniai. Nesinorėtų puch per pusryčius.
Jį paprasta įsiminti. Viliuosi, kad po kelių savaičių, mėnesių ar net metų tam žodžiui atrasite vietos ir savo organizacijoje, nes su juo galima daug nuveikti. Juk lyderystė kartais tikrai „užpuchina“.
Angliškai tai skamba „PUC“. Iš tiesų tai pirmosios trijų žodžių raidės. Jūs pasirengę? Jei norite, kad jūs organizacija judėtų pirmyn, kad pasiektų kuo daugiau žmonių, kad darytų pasaulyje didesnį poveikį, turite mokėti dorotis su skausmu (pain), nežinia (uncertainty) ir chaosu (chaos).
Chaosas ir įgalinimas
Pradėsime nuo chaoso. Mes, lyderiai, instinktyviai neapkenčiame chaoso. Mes norime, kad viskas judėtų lėtai, organizuotai, paprastai. Norime sveikų sistemų. Norime, kad viskas tekėtų sklandžiai. Bet jeigu norime augti kaip lyderiai, turime išmokti pakelti bent trupučiuką chaoso.
Kodėl? Todėl, kad jeigu vengsi chaoso, tai apribos tavo augimą. Juk patys žinome: galime arba kontroliuoti, arba augti. Abu variantai vienu metu neįmanomi. Jei per daug kontroliuoji kaip lyderis, pats gali tapti ribojančiu veiksniu. Siekis eliminuoti bet kokį chaosą neišvengiamai stabdo augimą.
Galime arba kontroliuoti, arba augti. Abu variantai vienu metu neįmanomi.
Kreigas Grošelis
Kodėl tai taip svarbu? Juk žinome, kad per daug struktūros, per daug kontrolės augimą stabdo. Kai kurie iš jūsų šiuo metu savo organizacijose susiduriate su biurokratiniu košmaru. Nė rašiklių dėžutės negalite užsisakyti negavę trijų valdžios parašų. Per daug taisyklių stabdo pažangą.
Šiek tiek chaoso padeda augti
Prisipažinsiu, kad pats esu gyjantis kontrolės maniakas. Stengdavausi sukontroliuoti viską iki paskutinio. Man teko išsiugdyti gebėjimą susitaikyti su tam tikru chaosu, kad būtų daugiau pažangos. Kai pradedi deleguoti užduotis, valdžią, kartais dalykai pasisuka netikėta kryptimi, ne visai taip, kaip to nori. Tokiomis akimirkomis lyderiai pradeda augti.
Geriausi lyderiai per daug nesirūpina, kaip sukontroliuoti galutinį rezultatą. Geriausi lyderiai rūpinasi ir žiūri, kaip įgalinti kitus lyderius. Tai svarbu. Geriausi lyderiai nesistengia visko suvaldyti. Šiek tiek chaoso mums nepakenks.
Praktinis pritaikymas.
- Ar yra kas nors, ką labai kontroliuoji, nors turi paleisti?
Jūs galite būti trukdis: stabdote savo organizacijos pažangą, nes per daug kontroliuojate. Jei nežinai, pasiteirauk tau tiesiogiai dirbančio žmogaus ir visų aplinkinių. Jie mielai apšvies.
Taigi mes turime mokytis pakelti chaosą. Jei nori augti, kai ką teks paleisti. Gali tik arba kontroliuoti, arba augti. Abu dalykai vienu metu neįmanomi.
Nežinia ir neužtikrintumas
Ką tikrai žinome? Tikrai žinome nebent tai, kad ateitis pilna neužtikrintumo. Kaip pasakė geras mano bičiulis Endis Stenlis, neaiškumas nėra ženklas, rodantis prastą lyderystę. Jis kaip tik pabrėžia lyderystės poreikį. Ir šiais labai neaiškiais, neužtikrintais laikais tavo, kaip lyderio, vaidmuo yra nepaprastai reikšmingas. Tavo darbas svarbesnis nei gali įsivaizduoti.
Geras lyderis planuoja, kad gali tekti susidurti su nenumatytais sunkumais. Bet puikus lyderis dar planuoja ir netikėtas galimybes. Kodėl? Todėl, kad ten, kur daug nežinios, visuomet slypi kokia nors galimybė. Vertindamas jau įveiktus dvidešimt penkerius lyderystės metus pastebėjau, kad reikšmingiausi ir didžiausią poveikį padarę dalykai užgimė būtent neužtikrintumo laikotarpiais, kai susidūrėme su dalykais, kurių nė neplanavome daryti.
Ateitis miglota, neužtikrinta. Planuok ne tik nenumatytus sunkumus, bet palikite vietos ir galimybėms, kurių negalite numatyti. Dar šiandien palikite vietos galimybėms, kurios gali atsiverti rytoj, nors jų nematote.
Jei paliekate vietos galimybei, pasinaudokite ja, kai ji atsivers. Priekyje nežinia. Bet tai ne tik negatyvi nežinia. Planuokite ir galimybių kupiną nežinią. Man patinka Bobo Gofo žodžiai, o jis sako: „Susitaikyk su nežinomybe.“ Kai kuriems patiems geriausiems pasakojimo apie mūsų gyvenimą skyriams pavadinimai bus sugalvoti tik žymiai vėliau.
Galimybę apie internetinę bažnyčią pamatėme tik tada, kai ji jau buvo mums prieš pat akis. Beregint ja pasinaudojome ir judėjome toliau.
Neveiklumas kainuoja daugiau nei klaida
Tokiu įtemptu laiku atrodo, kad mes, lyderiai, nieko nesugebame gerai padaryti. Kad ir ką darytum, žmonėms neįtiksi. Darai tą – negerai. Darai aną – irgi negerai. Toks gyvenimas. Todėl tokiais netikrumo laikais mes, lyderiai, labai dažnai užsibrėžiame vieną tikslą – nesusimauti. Nenoriu pridaryti klaidų. O tai labai, labai blogas tikslas. Kodėl? Todėl, kad neveiklumas beveik visuomet kainuoja daugiau negu klaida.
Neveiklumas beveik visuomet kainuoja daugiau negu klaida
Kreigas Grošelis
Per patį globalios pandemijos piką sušaukėme susirinkimą, kuris buvo kupinas emocijų. Rengėmės įsteigti visiškai naują bendruomenę ir statyti naują pastatą Kolorado Springse, Kolorado valstijoje. Toje šalies dalyje anksčiau neplėtojome veiklos, tai reiškia, kad neturėjome ten pakankamai savo žmonių. Taigi mums tai buvo rizikinga užmačia. Pandemijos viduryje, kai buvo draudžiami bet kokie susitikimai, mums teko spręsti: veikti ar atsitraukti? Visi, kuriuos pažįstu toje srityje, atsiraukė ir laukė.
Sukvietėme savo lyderius. Emocijų kupina akimirka. Uždavėme sau klausimą: ar bažnyčia svarbi? Taip. Ar bažnyčia anksčiau atlaikydavo sunkmečius? Taip. Ar bažnyčia anksčiau yra atsilaikiusi pandemijos akivaizdoje? Taip. Ar bažnyčia ištvers ir klestės ateityje? Taip. Ar žmonėms šiuo sudėtingu laikotarpiu reikės bažnyčios kaip niekad anksčiau? Taip. Ar vėliau jie vėl rinksis? Taip. Taigi kai visi bijojo pajudėti iš vietos, kai žmonėms buvo užginta rinktis, mes žengėme pirmuosius žingsnius, nes tikėjome bažnyčios ateitimi. Taip savo komandai ir sakėme: jei padarysiu klaidą… mieliau darysiu agresyvią klaidą, o ne pasyvią… Noriu daryti tikėjimo, o ne baimės klaidas.
Ir štai, pandemijai slūgstant, šiandien Kolorado Springse turime pastatą, kuriame net trejoms pamaldoms renkasi per tūkstantį septynis šimtus žmonių. Taip vyksta todėl, kad priėmėme sprendimą tikėjimu. Tai pasakoju ne tam, kad plotumėte mums. Tai pasakoju norėdamas jus įkvėpti.
Praktinis pritaikymas:
- Kokį rizikingą žingsnį turėtum žengti?
Visuomet kamuos neužtikrintumas. Pasaulis gali sugriūti. Juk taip ir atsitiko! Ir visuomet bus galimybių, jei tik turi akis ir ją pamatysi. Lyderi, pastoriau, ką tau kužda nuojauta? Kokia idėja sukasi tavo galvoje? Jeigu ji tavęs neapleidžia, gal ne šiaip sau? Jokia organizacija nėra pasiekusi didingų rezultatų veikdama saugiai. Jei lauki, kol būsi tikras visu šimtu procentų… jei lauki šimtaprocentinio tikrumo, beveik visuomet vėluosi. Turėkime tikėjimo žengti į gerus dalykus.
Lyderio skausmas
Dar noriu kalbėti apie skausmingiausią iš tų trijų dalykų, būtent apie skausmą. Nėra didesnio skausmo kaip lyderio skausmas. Bet gerai tai, kad lyderystę galima auginti, stiprinti. Yra tam tikrų pliusų, bet visuomet yra kaina.
Kuo didesnė sėkmė, tuo daugiau gerbėjų. Ir tuo daugiau garsiai rėkiančių, grubių, neapykanta alsuojančių kritikų. Kuo didesnis poveikis, tuo daugiau išteklių ir galimybių. Bet taip pat ir daugiau sunkumų, naštų, atsakomybės, kaip tuos išteklius paskirstyti, ir atsakomybės už žmones, kurie tau patikėti.
Esu pastorius, todėl noriu remtis biblija. 2 korintiečiams, 11,23. Paulius rašo: „Aš daug daugiau įdėjau triūso. Kur kas daugiau kalėjau. Esu gavęs nepalyginti daugiau rykščių ir daugel kartų buvęs mirties pavojuje.“ O kada aš pradedu verkšlenti? Oi, kažkas apie mane negražiai parašė tviteryje. Man nė karto neteko kalėti, nesu gavęs rykščių, manęs nepaliko numirti. „Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio. Tris kartus gavau lazdų, vienąkart buvau apsvaidytas akmenimis.“ Bet pažiūrėkite, kas iš tikrųjų sunku. Jis rašo: „Be visa kita, mane kasdien slegia rūpinimasis visomis Bažnyčiomis.“ Galite prikulti mane ir palikti numirti. Tai sunku. Bet kas iš tikrųjų labai slegia? Ogi lyderio atsakomybė.
Jei tau neskauda, tu nevadovauji
Nėra didesnio skausmo nei tas, su kuriuo susiduria lyderis. Todėl ir mūsų komandai dažnai sakau: jei tau neskauda, tu nevadovauji. Jei nejauti jokio skausmo, greičiausiai nevedi kitų.
Noriu kalbėti tiems iš lyderių, kas kenčia skausmą. Papasakosiu apie nutikimą, kuris puikiai iliustruoja vieną principą. Tai nutiko ankstyvosiomis mūsų bažnyčios dienomis. Pradėjome rinktis dviejų mašinų garaže, iš pradžių mūsų buvo apie keturiasdešimt žmonių. Įvyko prabudimas, žmonių padaugėjo iki šešiasdešimties. Buvo nuostabu. Susiskirstėme į dvi mažesnes grupes, taip ir susitikinėdavome – dvi nedidukės bendrijos. Vienai grupei vadovavau aš, kitai – mano bičiulis.
Tas mano bičiulis savo grupėje pradėjo mokyti tai, ką palaikiau netiksliu Biblijos aiškinimu. Maniau, kad tai pavojinga. Prašiau jo: „Būk geras, liaukis mokęs tokios teologijos. Nesutinku su ja. Tai pavojinga.“ Jis atkirto: „Ne, ir toliau jos mokysiu. Jei liepsi man liautis, pasiimu grupę su savimi ir įkuriu kitą bažnyčią.“ Juk tai buvo pusė bažnyčios. Man buvo dvidešimt aštuoneri, mirtinai bijojau. Ką daryti? Bet būna lengvas sprendimas ir būna teisingas sprendimas. Tikriausiai jau pastebėjote, kad teisingas sprendimas lengvu nebūna. Ką tenka daryti? Pasakiau: „Toliau šitaip tęstis negali.“ Jis išsivedė pusę bažnyčios.
Vos penkių mėnesių sulaukusi bažnyčia skilo pusiau. Jaučiausi baisiai. Atsiskyrimas nuo artimų draugų pačiomis pirmosiomis dienomis. Bet tuo metu jaučiausi taip, lyg Dievas būtų pažiūrėjęs ir taręs: „Esi patikimas. Teisingai pasielgei, nors tau tai daug kainavo ir buvo skausminga. Tu patikimas. Buvai ištikimas mažame. Galbūt patikėsiu tau daugiau.“ Štai principas, kurio išmokau: skirtumą tarp to, kur esi ir kur galėtum būti, labai dažnai sudaro tas skausmingas sprendimas, kurio tau taip nesinori priimti.
Skirtumą tarp to, kur esi ir kur galėtum būti, labai dažnai sudaro tas skausmingas sprendimas, kurio tau taip nesinori priimti
Kreigas Grošelis
Praktinis pritaikymas:
- Kokio skausmingo sprendimo bandai išvengti?
Metas jį priimti. Kai kuriems ilgai galvoti nereikia. Kokį sprendimą priimtų geras, išmintingas lyderis? Kai kurie turi pašalinti „toksišką“, skausmą kitiems keliantį darbuotoją, kuris savo netikusia nuostata nuodija viską aplinkui. O gal tiesiog reikia pripažinti klaidą? Pripažinti nesėkmę?
Gerai pagalvokite, lyderiai. Įsisavinkite tai. Kokio skausmingo sprendimo vengiate, nors jau išmušė valanda jį priimti? Kodėl tai svarbu? Todėl, kad jūsų gebėjimas vadovauti ateityje priklauso nuo jūsų gebėjimo pakelti skausmą šiandien.
Lyderis auga eidamas PER skausmą, neužtikrintumą ir chaosą
Aplink daug skausmo, neužtikrintumo ir chaoso. Kaip tu augi? Kaip lyderis auga? Pasakysiu kaip: eidamas per tuos dalykus, o ne atokiau nuo jų. Mes norime bėgti, slėptis, veikti saugiai. Bet veikdami saugiai mes neaugame. Tai svarbu. Tai ne žaidimas. Pritaikykite, ko išmokote, praktikoje.
Man teko garbė vadovauti bažnyčiai dvidešimt penkerius metus. Pernai chaosas smogė kaip niekad stipriai. Tokioje nežinomybėje dar nebuvau atsidūręs. Skausmas buvo labai intensyvus, nerimo be proto daug. Nors man sunku tai pripažinti viešai, bet pradėjau abejoti savo sugebėjimais. Ar aš susidorosiu? Pirmas kartas per dvidešimt penkerius metus, kai svarsčiau eiti aplinkui. Taip būtų kur kas lengviau. Galbūt geriausi metai jau užnugary? Galbūt dabar tam visai netinku? Jaučiausi prislėgtas, apėmė neviltis ir baimė.
Perskaičiau savo užrašuose „Netikrumo laikotarpiu aišku tampa tai, kas svarbiausia.“ Tą akimirką pajutau, kaip mane apgaubė Dievo artumas. Supratau, kas svarbiausia. Svarbiausia – ne mano komfortas, ne mano kontrolė ar planai. Manyje sukilo tikėjimas. Kaip dvasinis lyderis supratau, kad pasidalijusiame pasaulyje reikia vieningos bažnyčios. Ten, kur pasaulis dar labiau užtemsta, šviesa šviečia ryškiau.
Lyderiai, nežinau, kam iš jūsų šiandien skirti šie žodžiai, bet jūs galite mesti rankšluostį šalin arba pasilikti jį, nubraukti prakaitą nuo kaktos ir toliau kovoti savo gyvenimo kovą. Jei nesi miręs, vadinasi, dar nebaigei. Eik per skausmą, netikrumą ir chaosą. Dievo garbei daryk, ką daro lyderiai. Turi tai, ko reikia, kad įvykdytum tai, kas tau skirta.
Straipsnis paruoštas pagal K. Grošelio 2021 m. pranešimą Pasaulinėje lyderystės konferencijoje. Visą video pranešimą NEMOKAMAI gali peržiūrėti apsilankęs šių metų konferencijos puslapyje.