4 patarimai tvarkantis su baime ir stresu: Lyderystė krizių metu.

Mus užklupo netikėta realybė – prieš keletą savaičių Rusija užpuolė Ukrainą. 

Žudomi žmonės, griaunami miestai šimtai tūkstančių Ukrainiečių bėgančių nuo sprogimų ir karo žiaurumų. Mažai kas tikėjosi, kad tai galėtų vykti šiandien ir taip arti mūsų. Situaciją, kurioje šiandien atsidūrėme galime pavadinti krizine. 

Didesnės krizės įprastai pasikartoja kas 7-10 metų. Per paskutinius kelis metus mums teko susidurti keletu didelių krizių.

Atgavus nepriklausomybę susidūrėme su netikėtu ekonomikos smukimu, prekių trūkumu, tuomet 1998 m. prasidėjo Rusijos ekonominė Krizė, o po dešimtmečio, 2008 metais, susidūrėme su pasauline ekonomine krize, prieš kelis metus pasaulį supurtė COVID-19, o dabar susidūrėme su kaimynystėje vykstančiu karu.

Panašu, kad krizės niekur nedings, ir nors jos sukelia ypatingų iššūkių, turime išmokti su jomis susidoroti. 

Krizės niekur nedings, ir nors jos sukelia ypatingų iššūkių, turime išmokti su jomis susidoroti. 

Šiuo metu turime atsakomybę už save ir už šalia esančius vaikus, bendruomenę, kolegas, todėl šiandien noriu pakalbėti apie lyderystę krizių metu. Ne apie tai, kaip vesti organizacijas į priekį, bet visų pirma ką daryti su savimi. 

Pokyčiai ir krizinės situacijos

Visų pirma turime suvokti kas yra krizė. Tai nėra tiesiog pokytis. Pokyčiai neišvengiami, jiems turime ruoštis ir juos galime bei turime suvaldyti.

Pokytis inicijuojamas mūsų iniciatyva. Tiesa, nebūtinai mūsų noru, pvz. prasta sveikata gali priversti pakeisti gyvenimo būdą. Krentančios pajamos, gali paskatinti keisti veiklos modelį. Vienas pokyčių bruožų yra tai, kad galime parengt planą ir jį įgyvendinti.

Krizinė situacija ištinka staiga, paliečia didelę dalį žmonių. Sukelia rimtus emocinius ir psichologinius iššūkius. Net jei „juodai dienai“ sutaupytų materialinių resursų užtenka, situacija dažnai iššaukia nerimo, vilties, kontrolės ar net prasmės praradimo jausmą. Visiškai krizei pasiruošti neįmanoma.

Baimė – natūrali reakcija į krizę

Susidūrus su krize pirma mus užpuola šokas (arba stresas), tuomet ateina baimė – tai natūrali reakcija, kurios nereikėtų gėdytis ar bandyti paslėpti.

Skirtingiems žmonėms baimė pasireiškia skirtingai:

Vienus ji visiškai sustabdo, paralyžiuoja. Žmogus negali blaiviai mąstyti, gali pulti į paniką ar fiziškai sustingti. 

Kitus atsiradęs baimės jausmas kaip tik skatina nepaliaujamai judėti, kažką daryti, tačiau baimė viduje labai panaši, ji natūrali, jos vengti, slėpti nereikia. 

Vienas aukšto rango kariškis atviravo, kad pavojingiausi žmonės yra būtent tie, kurie nieko nebijo. Jis pasakojo, kad baimės neturinčių žmonių į komandą ar į karines operacijas jis net nepriima, nes neturėti baimės mūšio lauke yra labai pavojinga. Baimė dažnai padeda priimti racionalesnius sprendimus, parodo, kad kažkas aplinkoje kelia pavojų, kad reikėtų pasisaugoti.

Tikslas – būti drąsiu, ne bebaimiu

Drąsa tai ne baimės jausmo trūkumas, o pasiryžimas veikti nepaisant jaučiamos baimės. Pavyzdžiui, nepaisant baimės aš einu ir kalbu su savo vaikais apie sudėtingus klausimus. Nepaisant baimės suklysti pristatau veiksmų planą savo komandai. Nepaisant baimės prisiimu atsakomybę už padarytas klaidas. Tai yra drąsa – gebėjimas veikti baimės akivaizdoje.

Krikščionis negali bijoti? 

Dievas daugelyje rašto vietų kviečia nebijoti, tačiau Tačiau vien tai, kad Jis sako „nebijok“ parodo, kad Jis neignoruoja šio jausmo, pripažindamas mūsų išgąstį, kviečia nurimti, nepasiduoti baimei. Čia kalbama ne apie baimės jausmo atsisakymą, bet apie drąsos įgavimą žengti proaktyvius žingsnius nepaisant baimės. Stenkimės įgauti drąsos ir veikti – eiti į darbą, savanoriauti, padėti kitiems, rūpintis tais, kuriems šiandien sunkiau nei mums.

Rūpestis ir meilė kitiems, kaip ir Dievo meilė mums labai efektyviai įveikia bet kokią baimę. (1 Jono 4)

Tiesa, neprognozuojamos krizinės situacijos be baimės mus priverčia susidurti ir su dideliu kiekiu streso. Su juo susiduriame nuolat, tačiau svarbu atpažinti ar susiduriame su momentiniu ar su lėtiniu stresu.

Momentinis ir lėtinis stresas

Momentinis stresas

Momentinis stresas staigiai sukyla ir staigiai pasišalina. Dažnai šis stresas mums naudingas, jis mus suaktyvina, prabudina, leidžia staigiai reaguoti į sudėtingą, dažnai mūsų ar artimųjų sveikatai pavojingą situaciją. Tokio tipo stresas pailsėjus ar fizinio aktyvumo metu yra lengvai numalšinamas. 

Lėtinis stresas

Lėtinis stresas daug pavojingesnis. Daug žmonių šiuo metu jį išgyvena. Šis stresas sukuria nuolatinį nerimą,  veikia mūsų emocijas, slopina aktyvumą. Labai svarbu jį pastebėti, nes nieko nedarant, lėtinis stresas gali sukelti rimtų pasekmių. Stresas veikia ne tik mūsų psichiką, bet turi ir labai rimtų fizinių pasekmių – sutrinka medžiagų apykaita, kankina nemiga, gali atsirasti ir panikos priepuolių. Būtina atidžiai stebėti save ir tik pastebėjus lėtinio streso požymių imtis veiksmų.

Kaip tvarkytis su krize savo galvoje?

Visų pirma turime suprasti, kad krizinė situacija paveikia daug žmonių. Todėl pačios situacijos, tikėtina, savo jėgomis mes negalime išspręsti. Šiandien nepaisant mūsų veiksmų, susitelkimo, finansinių aukų ir pan, karo Ukrainoje nesustabdysime. Ką galime padaryti, tai nuraminti karą savo galvoje, kad galėtume būti naudingi savo aplinkoje.

Vienas geriausių patarimų – kuo greičiau grįžti į dienos ar savaitės ritmą. Jausmas, kad bent dalį dalykų gali kontroliuoti, suteikia apibrėžtumą, ribas ir saugumo jausmą. 

Praktiniai patarimai:

Daugiau dėmesio miegui

Dažnai pirmas krizinių situacijų padarinys – sutrikęs miegas. Atsiranda nerimastingi sapnai. Didėjant streso lygiui reikia papildomų pastangų miegui. 

  1. Eik miegoti ir keltis tuo pačiu metu
  2. Ribok įrenginių naudojimą prieš miegą. Bent valandą prieš miegą pabūk be telefono, kompiuterio ar televizoriaus ekrano. Vietoje to skaityk knygą, rašyk dienoraštį ar skirk kelias minutes pokalbiui su artimu žmogumi. Tai ne tik padės susidėlioti mintis, bet ir apsaugos nuo ekranų skleidžiamos mėlynos šviesos, kuri didina budrumą neleisdama užmigti. 
  3. Stenkis sočiai nevalgyti prieš miegą. Prisivalgius organizmas stipriai dirbs virškindamas, todėl negalėsi nurimti ir ilsėtis. 

Fiziologiniai miego sutrikimai nėra toks retas dalykas, kaip norėtume galvoti, todėl jei nuolat jautiesi pavargęs, neina užmigti ar laiku atsibusti, galbūt verta pasikonsultuoti ir su gydytoju.

Nuo miego verta pradėti, nes geras miegas mums yra būtinas ir jo trūkumas paveikia visas mūsų gyvenimo sritis. Jei sutrinka miegas, tuomet tiek stresas, tiek baimė su mumis bus nuolatos. 

Aiški darbotvarkė. 

Tai ypač svarbu dabar, kai daugelis iš mūsų dirbame iš namų. Sunku pradeda darytis atskirti darbą ir poilsį, nes viskas vyksta toje pačioje erdvėje. Tačiau siekiant emocinės sveikatos svarbios aiškios ribos. Apibrėžk kada dirbi, kada pietauji ir kada baigi darbą. Nusistatyk ir laikus kada ilsiesi bei leidi laiką leidi su savo šeima. Tai sukurs apibrėžtumo jausmą. Dienos bei savaitės rutina padės dirbti efektyviau ir jausti daugiau kontrolės.

Bendravimas su artimaisiais ir kitais žmonėmis

Labai svarbus punktas – skirk laiko bendravimui su vaikais, mylimuoju, giminaičiais ir draugais. Žaiskite stalo žaidimus, eikite pasivaikščioti,  kartu skaitykite knygas. Tiesiog leiskite laiką kartu. Žinojimas, kad tu kažkam rūpi sukuria saugumo jausmą. 

Jei neturi šeimos, gyveni vienas. Tau ypatingai svarbu ieškoti ryšio, bendrauti su keletu kitų žmonių, turėti bičiulių. Jei mes tokiose krizinėse situacijose, kaip dabar liekame vieni, turėsime rimtų emocinių, psichologinių problemų. Todėl būtinai atrask žmonių su kuriais gali būti atviras. Galbūt tam gali padėti netoliese esanti bažnyčios bendruomenė. 

Būk matomas, rūpinkis kitais ir kiti pradės tavimi rūpintis. Svarbiausia – nelik vienas.

Fizinis aktyvumas

Mūsų kūnai sukurti judėjimui, apie tai kalbėjome ir ankstesnėje Lyderiams LT tinklalaidės laidoje, tačiau judėjimas ypač svarbus kriziniu laikotarpiu. Nėra labai didelio skirtumo kokią fizinę veiklą pasirinksi, ar žaisi krepšinį, bėgiosi, vaikščiosi, plaukiosi ar važiuosi dviračiu. Svarbu neužsisėdėti. Leisk organizmui išeikvoti perteklinę energiją, kurią sutelkia atsiradęs stresas. Pasirink tau priimtiniausia veiklą ir svarbiausia  – pradėk tai reguliariai daryti.

Pasiruošęs būti naudingu?
Pokytis tavo rankose!

Ši situacija tikrai sudėtinga. Girdime apie žūstančius žmones. Vyksta baisūs dalykai ir norime kažką daryti, nors nebūtinai žinome ką. Tikrai yra nemažai būdų kaip galime prisidėti savo rankomis ir finansine pagalba, tačiau prieš padėdami kitiems turime laimėti karą savo galvose.

Kuo šiandien dalinamės yra mintys, kurios gali padėti mums grįžti į normalų gyvenimą, ne kad galėtume išspręsti visas problemas, tačiau, kad galėtume judėti į priekį ir būti naudingais ten, kur šiandien esame, įgyvendinant mažus, reikiamus pokyčius. Yra žmonių, kuriems šiandien yra gerokai sunkiau nei mums ir už šiuos žmones turime būti pasiruošę nešti atsakomybę. Tarp šių žmonių yra mūsų vaikai, mūsų komandų nariai, mūsų bendruomenių žmonės, kaimynai ir artimieji, kuriuos galime apgaubti meile ir rūpesčiu. Pokytis mūsų rankose!

Straipnsį pagal Lyderiams LT tinklalaidę parengė Jonas Petrikas.
Tinklalaidę rasi Spotify, bei daugelyje kitų tinklalaidžių platformų!

Palikite komentarą