Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus Buivydas: „Bendra sisteminė problema yra ta, kad Lietuvoje vaikai yra matomi, bet negirdimi.“

„Vaikai nori bendravimo ir normalių žmogiškų santykių. Tik tiek. Jie nori būti išgirsti. Mokiniai trokšta, kad mokytojai ir suaugę į juos žiūrėtų, kaip į žmones, o ne visiškai ignoruotų į jų poreikius, mintis, neatsižvelgtų ir net tyčiotųsi iš vaikų. Buvo ir tokių lapelių, kuriuose mokiniai norėjo, kad būtų mažiau patyčių iš pačių mokytojų,“ – sako organizacijos „Sėkmės mokykla“ ir Demokratinės mokyklos įkūrėjas Nerijus Buivydas.

Prieš  penkerius metus Vilniuje sukūręs išskirtinę vietą, kuri augina jaunas asmenybes, o paklausus, kaip kilo mintis įkurti tokią mokyklą, jis atsako:

 „Viskas prasidėjo prieš trylika metų kai aš dirbdamas versle ieškojau daugiau prasmės ir kaip galėčiau realizuoti save po įprastų darbo valandų. Tada sukūriau tokią iniciatyvą „Sėkmės mokyklą“ ir mes pradėjome organizuoti mokymus vyresnių klasių moksleiviams. Važinėjom po Lietuvą, vežėm profesionalius lektorius ir darėm paskaitas, konferencijas mokyklose. Dirbant neformaliam ugdyme, jau su kolege Donata mes pasigavom mintį, kad reikia mokyklos, supratome, jog neužtenka neformalaus ugdymo veiklų savaitgaliais arba po pamokų. Taip atradome Demokratines mokyklas pasaulyje ir Europoje, kurių koncepcija mums padarė didelį įspūdį, tačiau Lietuvoje tokios įstaigos nebuvo. Dėl to prieš penkerius metus mes įkūrėm šią Demokratinę mokyklą.“

Mokyklos reikalus sprendžia kartu su vaikais

Kaip teigia N. Buivydas, Demokratinės mokyklos vadovaujasi demokratiniais principais. Tačiau tai nieko bendra su politika neturi. „Mes vadovaujamės dviem principais. Pirmasis yra socialinė demokratija (vaikų ir mokytojų susitarimo menas): per mokyklos susirinkimą visus svarbiausius mokyklos reikalus sprendžiame kartu su vaikais. Taigi kartą per savaitę visi gali bendrai susirinkę dalyvauti sprendimų priėmime. Svarbu atvirai kalbėti apie norus.“

Nepaisant to, kad idėjas ir klausimus gali iškelti visi mokyklos bendruomenės nariai, tačiau tik mokytojai ir vyresnieji kartos atstovai turi balsavimo teisę dėl mokyklos filosofijos ir sveikatos saugumo reikalų. „Neatsakinga duoti vaikams per didelę pasirinkimų laisvę“, – pastebi N. Buivydas, – „Mažais žingsniukais mes didinam atsakomybių ribas ir žiūrim į tai atsakingai.“ „Mokiniai daug daugiau ir noriau laikysis tų taisyklių, kurių priėmime patys dalyvavo, o ne buvo sugalvota mokytojų ir pasakyta, kaip bus.“

Socialiai atsakingi projektai

Dabar šioje mokyklose mokosi 80 vaikų, kurios yra suskirstytos į šešias klases. Pats N. Buivydas dėsto „Socialinius projektus“, kuriuos patvirtino ugdymo komitetas. Direktorius su vaikais organizuoja projektus ir renginius, kad padėtų socialinę riziką patiriančioms grupėms: „Mes pasirenkame jautrią, visuomenei pažeidžiamą grupę, pavyzdžiui senyvo amžiaus žmones arba socialinės rizikos šeimose gyvenančius vaikus ir gilinamės į skaičius, problematiką Lietuvoje ir kaip galime tam padėti.“

Vadovas su mokiniais ne tik mąsto ir planuoja, kaip gali padėti kitiems, bet ir imasi veiksmų. „Mes nenorim tiktais daiktą kažkam nupirkt (kaip žuvį duot). Mes norim duot meškerę ir išmokinti žvejoti.“

Maratonai už Lietuvos vaikus

Prieš penkerius metus N. Buivydas atkreipė visuomenės dėmesį imdamasis netradicinių būdų: „Sugalvojau kankinti save ir taip atkreipt dėmesį (juokiasi). Bėgau per Lietuvos mokyklas. Per dvidešimt dienų nubėgau dvidešimt maratonų ir taip aplankiau dvidešimt mokyklų.“

Su šūkiu „Už laimingesnius vaikus Lietuvos mokyklose“ vyras įveikė 850 km: „Mano tikslas buvo atbėgus į miestą susitikti (prie miesto lentos) su vaikais bei mokyklos administracija ir paskutinį kilometrą ar du nubėgti kartu, turėti bendrą veiklą. Tuomet jau aktų salėje susėsti į ratą (jeigu išeina) ir pasikalbėti: kas vaikams yra gerai, kuo jie džiaugiasi mokykloje ir ko, galbūt, trūksta jų pačių mokykloje, kad jaustųsi dar geriau. Ir tas paskutinysis klausimas daugeliu atvejų buvo pirmą kartą užduotas vaikams. Turbūt suaugę pamiršta dažniau paklausti, kaip jūs jaučiatės ar ko trūksta, kad jaustumėtės geriau.“ „Normalu, kad ugdymas eisis geriau ir motyvacija bus didesnė, jeigu ir savijauta bus geresnė“, – užtikrintai teigia N. Buivydas.

Šios iniciatyvos metu N. Buivydas mokyklas pasirinko geografiškai, tad įstaigos buvo pasirinktos atsitiktiniu būdu. Buvo įvairiausių įstaigų: tiek mažų, tiek didelių mokyklų, tiek kaimo, tiek miesto.

 „Apibendrinus matėsi, kad visoj Lietuvoj vaikai nori tų pačių dalykų, kad jų savijauta yra tokia pati.“ „Bendra sisteminė problema yra ta, kad Lietuvoje vaikai yra matomi, bet negirdimi.“ – tokią išvadą daro N. Buivydas.

Pasiteiravus, koks būtų pirmas žingsnis problemos sprendimo link vyras sako: „Kitas žingsnis – rinkti pinigus, nes, deja, reikia lėšų, kad galėtum atvažiuoti į mokyklą, kad mokykla galėtų atvažiuot čia (į Demokratinę mokyklą), kad galėtų atsivežti savo vaikus ir mokytojus. Neužtenka mokyklos biudžeto. Dėl to aš renku pinigus per aukok.lt platformą už pozityvius pokyčius Lietuvos mokyklose ir visi norintys tikrai gali susirasti šį mūsų projektą bei penkis ar daugiau, mažiau eurų paaukoti, kad mes galėtumėm su penkiomis mokyklomis dirbti visus metus: juos konsultuoti, lankyti ir padėti įdiegti konkrečius įrankius, kad tie pokalbiai įvyktų.“

Direktorius pritaria, kad vien noras keistis jau yra pakankamas impulsas, kad galėtum pasikeisti.

Visą pokalbį su Nerijumi Buivydu galite rasti čia:


Pasaulinės lyderystės konferencijos (PLK) projekto #TyliLyderystė tikslas – dalintis įkvepiančiomis istorijomis, kurių herojai – retai visuomenei žinomi, tačiau savo kilniais darbais kitų gyvenimus keičiantys ir įkvepiantys tylūs lyderiai.

Palikite komentaarą