Lyderystės konferencija: geroji naujiena moterims?

Kadangi Pasaulinėje lyderystės konferencijoje šiais metais dalyvavau jau penktą kartą, t. y. tiek, kiek ji vyksta Lietuvoje, daugmaž žinojau, ko tikėtis. Įsitraukiau ir į kai kuriuos parengiamuosius darbus, tad dalį turinio taip pat žinojau iš anksto.

Tačiau niekas negalėjo manęs paruošti tam netikėtumui, kurį suvokiau tik konferencijai pasibaigus: aš dar niekada nesu buvusi evangeliškos bažnyčios organizuotame viešame renginyje, kuriame taip atvirai ir tiesiai būtų skambėjusi žinia moterims: pasauliui ir Bažnyčiai reikia ne tik jūsų dalyvavimo, bet ir jūsų vadovavimo.

Esu tikra, kad neiškreipiau pranešėjų minčių, mat šiaip krikščioniškuose renginiuose šiuo klausimu esu nusiteikusi gana skeptiškai: tikiuosi, kad kai bus diskutuojama apie moterų vadovavimą, greičiausiai teks išgirsti politiškai korektiškų ir labai mandagių pasisakymų, kurie arba įvardys šį klausimą kaip labai prieštaringai vertintiną, arba pasiūlys moterims vadovauti vaikų tarnystėms, paauglių ugdymui ar imtis iniciatyvos šeimose, auginant būsimus Bažnyčios narius ir šalies piliečius. Visa tai yra gražu ir reikalinga – tokia moters tarnystė yra būtina ir skatintina. Ir Šventasis Raštas šiuo klausimu nėra vienareikšmis. Tačiau ar gali Dievas, norintis, kad šalis, organizacija ar Bažnyčia klestėtų, pašaukti vadovę moterį? Ar gali būti taip, kad tam tikrose situacijose būtent brandi, kūrybinga, sumani moteris yra atsakymas į šiandienos iššūkius?

Atsakymas, kurį išgirdau konferencijoje, mane nudžiugino ir paguodė. Nuo pat pirmojo pranešimo, kurį tradiciškai skaitė Willow Creek bažnyčios pastorius ir konferencijos iniciatorius Bilas Haibelsas, skambėjo aiški žinia: moterys taip pat gali būti pašauktos būti vadovėmis. B. Haibelsas pasakojo apie vieną iš savo pavaldinių, gana jauną moterį, kuri iškilo jo bažnyčioje kaip gabi ir išradinga vadovė, kuri pasirodė esanti tinkamiausia kandidatė eiti pastorės administraciniams klausimams pareigas. Ne, čia nekalbame apie egzaltuotą sekretorę: jos atsakomybė – subalansuoti biudžetą, suderinti skirtingas bažnyčių tarnautojų nuomones ir patvirtinti visas tarnystes ir programas, kurias rengia ši didžiulė bažnyčia. Norėtųsi tikėti, kad jei vienas svarbiausių evangelikų pastorių viešai remia moterų vadovavimą, pats renkasi moteris vadovauti ne sausainių kepimo vakarėliams ar mezgimo būreliams, bet esminėms Bažnyčios tarnystėms, šioje srityje galime laukti tam tikro proveržio.

Daugiau skaitykite: bernardinai.lt

Autorė: LCC universiteto dėstytoja, Klaipėdos laisvųjų krikščionių bažnyčios narė, Gražina Bielousova